BUNKERIO ISTORIJA

   “Kūrybos namai” - 5000 kv.m pastatas su 2500 kv. m požeminiu bunkeriu 2 ha uždaroje teritorijoje.
   Statybos metai: 1983-1985
   Šaltojo karo laikotarpis. Ginklavimosi varžybos tarp dviejų supervalstybių. 1978-aisiais KPSS CK Pirmojo sekretoriaus Leonido Brežnevo nurodymu visoje SSSR pradėtos statyti atsarginės TV stotys, kurios pakeistų esamas atominio karo su JAV atveju. Pirmoji tokia stotis – slaptas objektas – pastatyta prie Maskvos Sofrino gyvenvietėje, vėliau Taškente. Vilnius – trečias miestas SSSR teritorijoje, pastatęs alternatyvią TV stotį. Minskas statė tokią stotį mokydamasis iš Vilniaus.
   Maskvos ekspertai ilgai ieškojo vietos apie Vilnių, kuri atitiktų visus reikalavimas - objektas turėjo būti visiškai slaptas, atlaikyti atominės bombos smūgį, turėti tiesioginį telefono ryšį su Centro komitetu, būti įrengtas netoli geležinkelio. Ryšių kabeliai turėjo jungt stotį su radijo ir televizijos reliniu punktu bei atsarginiu ryšių mazgu.
   Rasta vieta prie Dubingių ežero pasirodė netinkama, nes per arti ežeras ir pernelyg toli ryšių kabeliai. Naujasodės kaime prie Nemenčinės pasirinkus 2 ha teritoriją, visu perimetru padaryti gręžiniai - tikrintas gruntas. Vieta pasirodė tinkama. Tačiau pradėjus kasti žemę, teritorijos viduryje pasimatė vandens lęšis. Teko projektuoti objektą iš naujo, statant drenažinę kanalizaciją, kad požeminių upelių vanduo nutekėtų į Neries upę.
   Pagrindiniai slapto objekto, dokumentuose pavadinto „Dom tvorčestva“ („Kūrybos namai“) statybos darbai pradėti 1983-aisiais. Apatinis bunkerio aukštas – 4 m po žeme, viršutinis – po antžeminiais pylimais. Bunkerio sienų storis – apie pusmetrį, stogas – 60 cm, ant stogo suversta 1 metro storio žemės sluoksnis. Stogas atlaiko 2kg/kv.cm svorį, t.y. stogas dvigubai storesnis nei numatyta normatyvuose, siekiant kad danga atlaikytų atominės bombos smūgį. Objekte įrengta ir iki šiol tebeveikia autonominė šildymo sistema, kanalizacija, arteziniai gręžiniai.
   Pabaigus „Kūrybos namų“ statybas, čia LRT nuolatos įdarbino 15 žmonių: santechnikų, kūrikų, elektrikų, valytojų, apsaugininkų.
   1991 sausio 11 dieną į „Kūrybos namus", o ne į pagrindinę LRT buveinę Konarskio g. pirmiausia įsiveržė omonininkai, nuginklavę pastatą saugojusį milicininką. Tuo pat metu kitas Omono būrys okupavo netoliese esantį Ryšių ministerijai priklausiusį bunkerį su ryšių perdavimo sistema. Pastato administratorius R. Dabužinskas prisimena, kaip KGB leitenantas Stepanovas apėjo bunkerius ir nusistebėjo: „Tak vot otkuda vaš Landsbergis govoril. Nu ničevo, napomnim vam Čechoslovakiju i Vengriju.“
   Omonininkai praleido bunkeriuose 3 savaites, kol baigė sunaudoti čia sukauptą „mobrezervą“ - maisto ir cigarečių atsargas. Per tas tris savaite iš bunkerių dingo TV įranga – diktofonai, objektyvai, kino kameros. Omonininkams pasitraukus, iš Sniečkaus buvo atsiųsta Vidaus reikalų ministerijos divizija. Bokšte įrengtas postas, kuriame nuolatos budėjo kulkosvaidininkas. Ypatinga padėtis objekte buvo SSSR rugpjūčio pučo metu – visa aikštelę kariai apdėliojo gynybiniais blokais, tikėdamiesi kad juos puls Lietuvos savanoriai. Tik 1991-ųjų rugsėjo 24-ąją, kai iš Lietuvos traukėsi Sovietinė armija, divizija paliko „Kūrybos namus“.
   Nuo 1991-ųjų iki šiol šis objektas, esantis LRT balanse, yra nenaudojamas. 1996-aisiais čia apsilankė Kalėjimų departamento delegacija. Svarstyta galimybė „Kūrybos namuose“ įrengti kalėjimą. Apžiūrėjus bunkerius, pasirodė kad čia sąlygos kaliniams netinkamos. Prieš keletą metų Vengrijos televizija sukūrė dokumentinį filmą „Bunkeris“, lygindama lietuviškuosius „Kūrybos namus“ su garsiuoju Andrejaus Tarkovskio filmu „Stalkeris“.